„Ekobazė“ galutinai išteisinta dėl 21 mln. eurų žalos gamtai

Sklypo užteršimas atliekomis ir 21 mln. eurų žala aplinkai, ar vis dėlto nekenksminga ir teisėtai sklype įmonės sandėliuojama bei statyboms ir sklypų formavimui tinkama perdirbta žaliava: gruntas ir atsijos? Tokią dilemą teko nagrinėti teismui kilusiame ginče tarp Aplinkos apsaugos departamento ir atliekų tvarkymo bendrovės UAB „Ekobazė“, kuriame aplinkosaugininkai apkaltino atliekų tvarkytojus užteršus sandėliavimui naudojamą žemės sklypą atliekomis ir priskaičiavo net 21 mln. eurų žalą aplinkai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino „Ekobazės“ skundą dėl šių metų birželį Aplinkos apsaugos departamento priimto sprendimo ir konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai apkaltino įmonę ir pripažino neteisėtu privalomąjį nurodymą sklype Lentvario gatvėje, Vilniuje, laikomas atliekas pašalinti ir perduoti tinkamai sutvarkyti. Aplinkos apsaugos departamento teismo sprendimo per galimą terminą aukštesnės instancijos teismui neskundė, todėl „Ekobazės“ reputacija galutinai atstatyta, o priskaičiuota neva padaryta žala gamtai – anuliuota.

„Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą“, – rašoma gruodžio 6-osios teismo sprendime.

Pasak „Ekobazės“ direktorės Marinos Curko-Notkuvienės, šis ginčo atvejis labai gerai iliustruoja, kad Lietuvoje vis dar yra pernelyg daug erdvės interpretacijoms, kas yra laikoma aplinkosauginiu pažeidimu, o kas yra teisėta norma, galimo pažeidimo nustatymo procedūros yra neapibrėžtos.

„Suprantame, kad atliekų tvarkymo verslas yra po padidinamuoju stiklu ir dėl to tikrai jokių problemų niekada nematėme, aplinkosaugininkų patikrinimai yra mūsų darbo rutinos dalis. Mūsų įmonė vykdo atliekų tvarkymo veiklą  8 skirtingose veiklavietėse Lietuvoje, tad kasmet sulaukiame 30-40 planinių ir neplaninių patikrinimų. Tikrai gali pasitaikyti tam tikrų nedidelių neatitikimų, tačiau priskaičiuota ir aplinkos apsaugos departamento viešai paskelbta 21 mln. eurų žala aplinkai yra precedento neturintis atvejis, sukėlęs mums pasekmių versle ir padaręs žalą įmonės reputacijai.

Kai pirmą kartą pamatėme aplinkosaugininkų sprendimą, kokio dydžio žalos aplinkai suma mums priskaičiuota, net kelis kartus skaičiavome nulius ir ilgai negalėjome patikėti savo akimis, nes 21 000 000 eurų skambėjo net kaip nuosprendis įmonės veiklos tęstinumui. Nors dabar reputacija apginta, tačiau kurį laiką, užuot užsiėmę tiesiogine veikla, turėjome skubiai neigti viešai mestus kaltinimus, informuoti mūsų partnerius ir klientus Lietuvoje ir užsienyje, pasakoti jiems, kas vyksta, gintis visomis įmanomomis priemonėmis – teisme ir viešoje erdvėje.

Tikrai labai norėtųsi, kad ateityje būtų aiškios procedūros, kaip nustatomi galimi pažeidimai, nepaliekant jokios erdvės interpretacijoms. Esame patikima, stabiliai auganti įmonė, viena iš atliekų tvarkymo Baltijos šalyse rinkos lyderių, veikianti jau 16 metų. Keliame sau aukščiausios kokybės kartelę ir griežtai laikomės visų privalomų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Diegiame naujausias technologijas, dirbame su pirmaujančiomis tvarumo sektoriaus įmonėms, tad toks smūgis reputacijai mums buvo ypač skaudus“, – sako Marina Curko-Notkuvienė.

Primename, kad pernai vasarą netikėtas Aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl bendrovės neva padarytos žalos aplinkai sudrebino visą atliekų rūšiavimo ir perdirbimo ekosistemą. Aplinkosaugininkų patikrintame žemės sklype UAB „Ekobazė“ laikė perdirbtą, atsijotą inertinę medžiagą, gruntą, kuris gali būti naudojamas kelių tiesimui ar sklypų formavimui. Ši produkcija pagaminta iš statybos ir griovimo darbų metu susidarančių atliekų gaminama laikantis taršos leidimo sąlygų ir teisinio reguliavimo nuostatų. Paaiškėjo, kad Aplinkos apsaugos departamentas neva padarytos žalos gamtai dydį nustatė formaliuoju aritmetiniu skaičiavimo būdu, nepaisydamas to, jog nėra žalos aplinkai fakto įrodymų, t. y. departamentas neatliko jokių žemės ar grunto taršos tyrimų, produkto atitikties ir eksploatacinių savybių tyrimų. Išvados priimtos nesulaukus, kol įmonė pateiks papildomus paaiškinimus, ekspertų išvadas dėl produkcijos.

Pasak M. Curko-Norkuvienės, Lietuvoje vis dar nėra teisės aktais aiškiai sureglamentuota statybinių medžiagų atliekų laikymo ne atliekomis tvarka ir kriterijai, todėl nuolat atsiranda skirtingų interpretacijų ir ginčus su institucijomis tenka spręst teismuose. Ši problematika minima ir Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje Statybinių atliekų panaudojimo vertinimo studijoje.

„Esame pasiruošę geranoriškai bendradarbiauti ir su Aplinkos apsaugos departamentu, Aplinkos ministerija bei kitomis Lietuvos teisėkūros institucijomis dėl aiškios galimų pažeidimų vertinimo praktikos sukūrimo, aktyviai teikiame pasiūlymus per atliekų tvarkymo įmones vienijančią asociaciją LKATA, tad labai norėtųsi, kad panašių precedentų būtų išvengta ateityje“, – teigia „Ekobazės“ vadovė.